Asmenybės tipai pagal psichodinaminę teoriją

Šiame įraše pateiksiu asmenybės tipus pagal psichodinaminę teoriją. Jie yra paremti klinikine praktika, todėl ir pavadinimai klinikiniai, „gąsdinantys“. Tačiau iš tiesų jų visai nereikia bijoti. Jeigu Jums tinka vieno ar kito asmenybės tipo bruožai, dar nereiškia, kad turite kokį nors sutrikimą. Anot Genovaitės Petronienės, priklausymas tam tikram asmenybės tipui rodo, kad esant labai didelio streso sąlygoms, Jums gali pasireikšti tas sutrikimas, pvz., depresinė asmenybė turi didesnę riziką susirgti depresija, šizoidinio tipo asmenybė – šizofrenija. Tačiau dauguma žmonių priklauso kuriems nors asmenybės tipams ir niekada nesuserga psichine liga, todėl labai bijoti nereikia. :)

Taip pat svarbu atsiminti, kad kai kalbame apie tipus, jie yra sustiprintas tam tikro asmenybės tipo vaizdas, realybėje tokių žmonių nėra. Tikriems žmonėms dažniausiai būdinga kelių asmenybės tipų sąveika.

Asocialaus tipo asmenybė (kiti pavadinimai: psichopatinė asmenybė).

• Socialinių normų nepaisymas.
• Nusikalstamas elgesys.
• Abejingumas kitų jausmams.
• Melas.
• Alkoholio vartojimas.
• Impulsyvumas.
• Agresyvumas.
• Nesugebėjimas planuoti.
• Neatsakingumas.
• Rizikingas elgesys.

Histrioninio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: isterinė asmenybė, demonstratyvi asmenybė).

• Perdėta emocijų raiška.
• Greitai besikeičiančios emocijos.
• Teatrališkumas.
• Dramatiškumas.
• Dėmesio siekimas.
• Seksualiai gundantis ar provokuojantis elgesys.
• Dėmesys išvaizdai.
• Lengvas pasidavimas kitų įtakai.
• Manipuliacijos.

Narcistinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: perfekcionistinė asmenybė).

• Grandiozinė savivertė.
• Savo svarbos, ypatingumo jausmas.
• Garbinimo poreikis.
• Empatijos stoka.
• Pavydas.
• Arogancija.
• Perfekcionizmas.
• Idealizavimas ir nuvertinimas.
• Konkurencija.

Obsesinio kompulsinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: suvaržyta asmenybė, anankastinio tipo asmenybė).

• Perfekcionizmas.
• Perdėtas sąžiningumas.
• Nuolatinis abejojimas.
• Susirūpinimas detalėmis.
• Užsispyrimas, nelankstumas.
• Darboholizmas.
• Taupumas.
• Disciplina.
• Įkyrios mintys ir/arba veiksmai.
• Racionalumas.
• Protas atskirtas nuo jausmų.

Paranoidinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: liguistai įtari asmenybė).

• Įtarumas.
• Nepasitikėjimas kitais.
• Atsargumas.
• Uždarumas.
• Nenoras atleisti.
• Įtampa.
• Neutralių ar draugiškų veiksmų palaikymas priešiškais.
• Perdėtas jautrumas nesėkmėms.
• Netolerancija.
• Kerštingumas.
• Arogancija.

Priklausomo tipo asmenybė.

• Bejėgiškumas.
• Baimė būti paliktam.
• Pasyvumas.
• Atsakomybės perkėlimas kitiems.
• Globos poreikis.
• Neapsisprendimas.
• Nesavarankiškumas.
• Nesugebėjimas būti vienumoje.
• Nepasitikėjimas savimi.
• Savos nuomonės neišreiškimas.

Ribinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: impulsyvi asmenybė, emociškai nestabilaus tipo asmenybė).

• Impulsyvumas.
• Nestabili nuotaika.
• Emocijų proveržiai.
• Elgesio iškrovos.
• Priekabus elgesys.
• Konfliktai su kitais.
• Svyravimas tarp idealizavimo ir nuvertinimo.
• Pyktis.
• Tuštumos jausmas.
• Savidestruktyvus elgesys.
• Suicidinis elgesys.
• Nestabilus savęs vaizdas.

Šizoidinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: atsiribojusi asmenybė).

• Socialinių kontaktų vengimas.
• Vienatvė.
• Sukelia abejingumo pagyroms ir kritikai vaizdą.
• Menkas domėjimasis seksualiniais santykiais.
• Emocinis šaltumas.
• Mažas pomėgių skaičius.
• Pirmenybės teikimas fantazijai.
• Kūrybingumas.
• Intensyvus vidinis gyvenimas.

Šizotipinė asmenybė.

• Ekscentriškumas.
• Keisti įsitikinimai.
• Maginis mąstymas.
• Neįprastos suvokimo patirtys.
• Keistas mąstymas ar kalba.
• Įtarumas.
• Neadekvačios arba ribotos emocijos.
• Vienišumas.
• Socialinis nerimas.

Vengiančio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: nerimastingo tipo asmenybė).

• Įtampa ir baimė.
• Jautrumas atstūmimui.
• Socialinės veiklos vengimas.
• Kritikos baimė.
• Nevisavertiškumo jausmas.
• Pasyvumas.
• Buvimo dėmesio centre vengimas.
• Nesaugumo jausmas.

Depresinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: oralinė asmenybė).

• Jautrumas.
• Rūpinimasis kitais.
• Nemokėjimas rūpintis savimi.
• Kitų idealizavimas.
• Artumo siekimas.
• Savęs laikymas blogu.
• Vienumos baimė.
• Pykčio slopinimas.
• Rūkymas, persivalgymas, šnekėjimas.

Maniakinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: hiperaktyvaus tipo asmenybė).

• Depresinės asmenybės priešingybė.
• Socialumas.
• Aktyvumas.
• Entuziazmas.
• Nerimas.
• Žemas empatijos lygis.
• Darboholizmas.
• Chaotiškumas.
• Alkoholis, vaistai.

Cikloidinė asmenybė (kiti pavadinimai: ciklotiminė asmenybė).

• Depresinio ir maniakinio tipo asmenybių kaita.

Mazochistinio tipo asmenybė.

• Savidestrukcinio elgesio demonstravimas.
• Savo kančių išryškinimas.
• Polinkis nieko nedaryti, kad situacija pasikeistų.
• Moralinio pranašumo jausmas.
• Kitų palaikymo reikalavimas ir atmetimas.
• Išsiskyrimo baimė.
• Rūpinimasis kitais nieko nepriimant atgal ir jų kaltinimas.
• Atidėliojimas.
• Atkaklumas.

Šaltiniai:

Bončkutė Petronienė G. (2008). Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams. Vilnius: „Versus aureus“.

McWilliams N. (2014). Psichoanalitinė diagnostika: asmenybės struktūros samprata klinikiniame procese. Vilnius: Vaistų žinios.
Asmenybės funkcionavimo sutrikimų paskaitų medžiaga (Viktorija Tarozienė).
Genovaitės Petronienės paskaita „Asmenybių tipai“ „Jaunimo linijos“ 2016 m. metinėje konferencijoje.

Kaip nerimas ir nerimastingumas siejasi su smegenų elektriniu aktyvumu?

Kurį laiką nerašiau naujų tinklaraščio įrašų, nes buvau užsiėmusi magistrinio darbo rašymu. Šiame įraše ir pristatysiu savo darbe gautus rezultatus. Mano magistrinio darbo tema buvo „Nerimo ir nerimastingumo sąsajos su smegenų elektriniu aktyvumu skirtingų užduočių sąlygomis“.

Tyrime dalyvavo 30 tiriamųjų (labai ačiū dalyvavusiems!): 23 moterys ir 7 vyrai, kurių amžius buvo nuo 20 ir 23 metų. Iš pradžių jiems buvo pateikta Spielberger nerimo ir nerimastingumo skalė, kuri matuoja nerimą kaip būseną (kaip tuo metu tiriamasis jaučiasi) ir nerimastingumą kaip asmenybės charakteristiką (kas jam būdinga apskritai). Po to buvo matuojama jų elektroencefalograma (EEG) atmerktomis ir užmerktomis akimis: alfa (8–13 Hz), beta (13–30 Hz), teta (4–8 Hz) ir delta (0,5–4 Hz) smegenų bangos. Ir galiausiai EEG buvo matuojama atliekant pasirinkimo reakcijos laiko užduotį, kurios metu tiriamieji turėjo spausti kairį arba dešinį valdymo pulto mygtuką, kai kompiuterio ekrane pamatydavo rodyklę į kairę arba dešinę. Ši užduotis susidėjo iš dviejų dalių: pirmoje po kiekvieno paspaudimo tiriamieji ekrane pamatydavo atgalinį ryšį („correct“, jei teisinga, ir „incorrect“, jei neteigina) ir išgirsdavo signalą, o antroje dalyje atgalinio ryšio ir signalo nebuvo.

Mano tyrimo tikslas buvo atskleisti, kaip nerimas ir nerimastingumas yra susijęs su smegenų elektriniu aktyvumu skirtingomis sąlygomis. Savo darbe ieškojau ir daugiau sąsajų, bet jų čia nepateiksiu, nes jos nėra esminės.

EEG gali padėti atskleisti biologinį asmenybės savybių pagrindą. Tad koks yra nerimastingumo biologinis pagrindas? Kaip nerimastingumas siejasi su EEG? Savo tyrimu atskleidžiau, kad nerimastingumas yra susijęs tik su delta smegenų bangomis ir tik užmerktomis akimis. Ryšys yra atvirkštinis: kuo labiau didėja nerimastingumas, tuo mažesnė delta smegenų bangų amplitudė. Atmerktomis akimis ir atliekant pasirinkimo reakcijos laiko užduotį, jokių sąsajų tarp nerimastingumo ir smegenų bangų nebuvo. Ką šis ryšys reiškia? Delta smegenų bangos yra atsakingos už motyvaciją, išlikimą, fizinį palaikymą, dominavimą, poravimąsi, stresą. Anot kai kurių autorių, nerimastingumas yra susijęs su elgesio slopinimo sistema, todėl esant aukštesniam nerimastingumui, žemesnė delta smegenų bangų amplitudė rodo, kad delta sistema yra slopinama, kad tai, už ką ji atsakinga, nerimastingesniems individams veikia silpniau. Tačiau su nerimastingumu rasta tik viena koreliacija iš 16 galimų, todėl galima svarstyti ir apie tai, kad galbūt ji atsitiktinė. Tokiu atveju būtų galima manyti, kad vis tik nerimastingumas biologinio pagrindo neturi.

Na, o dabar apie nerimo sąsajas su EEG. Kol nepradėjau daryti šio tyrimo ir labiau gilintis į EEG, galvojau, kad EEG labiausiai atspindi būseną. Tačiau sužinojau, kad vis tik ji yra pastovi laike, todėl turi bruožų savybių. Bet savo tyrime radau, kad vis tik su būsena – nerimu – EEG turėjo daugiau sąsajų negu su bruožu – nerimastingumu. Nerimas buvo susijęs tiesiogiai su EEG teta ir delta smegenų bangomis atliekant pasirinkimo reakcijos laiko užduotį: kuo buvo didesnis nerimas, tuo buvo didesnės teta bei delta smegenų bangų amplitudės. Su alfa ir beta smegenų bangomis sąsajos nebuvo reikšmingos, taip pat atmerktomis ir užmerktomis akimis jokios sąsajos nebuvo reikšmingos. Už ką atsakingos teta smegenų bangos? Už atmintį, emocijų reguliavimą, neigiamas emocijas. Atrodo visai logiška, kad nerimas susijęs su stresu (delta) ir neigiamomis emocijomis (teta). Bet įdomu, kad kiti tyrėjai gaudavo atvirkštinius rezultatus – atvirkštines sąsajas tarp nerimo ir teta bei delta.

Apibendrinant, nerimastingumas buvo susijęs tik su delta smegenų bangomis (neigiamai) ir tik užmerktomis akimis. Tai reiškia, kad nerimastingumas yra susijęs su motyvacijos ir į išlikimą orientuoto elgesio slopinimu. O nerimas buvo susijęs su delta ir teta smegenų bangomis (teigiamai) atliekant pasirinkimo reakcijos laiko užduotį. Iš to galime spręsti, kad nerimas susijęs su motyvacija, stresu, atminties reguliavimu, neigiamomis emocijomis. Be to, iš tyrimo galime spėti, kad nerimastingumas, kaip asmenybės savybė, geriausiai atsiskleidžia ramybės sąlygomis, o nerimas, kaip būsena, geriausiai atsiskleidžia atliekant kokią nors užduotį.