Humanistinės ateistinės psichologo vertybės

Klinikinės humanistinės ateistinės vertybės pagal Albert Ellis [1]:

• Niekas (nei dievas, nei žmonės) nėra aukščiausi. Išaukštinti save reiškia būti sutrikusiam. Pusiausvyra tarp autonomijos ir gyvenimo bendradarbiaujant su kitais bei pusiausvyra tarp atmetimo ir pernelyg didelio paklusimo išoriniam autoritetui yra dorybės.

• Asmeninis tapatumas yra trumpalaikis ir mirtingas. Santykiai su kitais dažnai suteikia laimės, tačiau niekada neapibrėžia savivertės. Niekas neapibrėžia. Savivertė, savigarba arba „savasties“ įvertinimas apskritai yra (teologinė) klaida, vedanti į sutrikimą. Savęs priėmimas gali būti tiesiog turimas, nepriklausomai nuo jokių dievo ar žmogaus įstatymų.

• Savęs išreiškimas per santykines vertybes. Lanksti moralė. Situacinė etika.

• Asmeniniai troškimai ir saviaktualizacija turi būti siekiami atsižvelgiant į socialinį kontekstą. Didėjantis pasitenkinimas savimi, įskaitant socialinį pasitenkinimą ir meilę, yra svarbiausias asmeniniam augimui.

• Pasirinkimas tarp jokios santuokos, tradicinės santuokos ar atviros santuokos. Pabrėžiamas seksualinis pasitenkinimas su abipusiškai pasirinktais partneriais, su ar be ilgalaikių atsakomybių. Šeimyninis gyvenimas pasirenkamas, dažnai trokštamas, bet nebūtinas sveikatai ir laimei.

• Asmeninė atsakomybė už savo kenksmingus veiksmus ir pokyčius juose. Atsakomybės padidinimas už kenksmingus bei amoralius veiksmus ir kaltės (savęs pasmerkimo ir savo veiksmų pasmerkimo)  sumažinimas. Jokių atsiprašymų ar išsisukinėjimų už savo neetiško elgesio padarinius. Atlyginimas už kenksmingus padarinius.

• Atleidimas kitiems, kurie sukėlė nereikalingas kančias (įskaitant tėvus), tačiau jokio atleidimo jų veiksmams. Besąlyginis priėmimas ir teigiamas rūpestis visiems žmonėms visuomet, tačiau aiškus nemoralaus elgesio pasmerkimas. Savipagalbos priėmimas besąlygiškai priimant kitus.

• Žinojimas gaunamas per savo pastangas ir per kitų pastangas. Prasmė kyla daugiausia iš asmeninių troškimų, pagrįstų empirizmo, proto ir intelekto rezultatais. Intelektinis žinojimas daugiausia skirtas išgyvenimo ir pasitenkinimo tikslais, bet taip pat malonus nepriklausomai nuo to. Intelektinis žinojimas neatskiriamas nuo emocinio ir elgesio žinojimo. Žinojimo ekologija.

Ellis, A. (1980). Psychotherapy and Atheistic Values: A Response to A. E. Bergin's "Psychotherapy and Religious Values". Journal of Consulting and Clinical Psychology, 48 (5), 635-639.